Dictionary of the Lithuanian Language.
apekėti — 1. K žr. 1 apakėti 1: Kad linelius sėjau, žirgais apekėjau KlpD15. Apekėjau visą pūdymą Grz. | refl.: Roputės kaip apsiekėjo, nebžela taip Vvr. 2. tr. prk. apibarti: Nėr tos dienos, kad ans savo pačios neapekėtų Vvr. ekėti; apekėti; įekėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
ekėti — ekėti, ėja, ėjo 1. K žr. 1 akėti 1: Vos ekėčias parodau, paviršumis ekėju R109. Ekėti galia ir mergė Grz. Žentelis arė, sau gerą darė, žentelis ekėjo, sau malonėjo JV506. Žmonys ekėj širmais žirgais! Mudu pilkais žvirbliais LTIII439(Sln). ^ Su… … Dictionary of the Lithuanian Language
išekėti — 1. žr. 1 išakėti 1: Išekėjau šiaip taip tą varputynę Vvr. Daržą su grėbliu išekėti M.Valanč. Su ekėčiomis dirvą išekėk J. Paarus stipriai išekėti S.Dauk. | refl.: Minkšta, neįdžiūvusi žemė, tai gerai išsiekėja Š. 2. žr. 1 išakėti 2. | refl.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
paekėti — žr. 1 paakėti 1: Paekėsu dar valandelę ir parvažiuosu ant pusryčio Vvr. Su ekėčiomis paekėk dirvą J. ekėti; apekėti; įekėti; išekėti; nuekėti; paekėti; perekėti; suekėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
perekėti — K žr. 1 perakėti 1: Su ekėčiomis parekėk sėjimą J. Tad reik dirvą lengvai perekėti ir iš naujo apsėti S.Dauk. ekėti; apekėti; įekėti; išekėti; nuekėti; paekėti; perekėti; suekėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suekėti — žr. 1 suakėti 1: Grumslus iš grubumo linų negali suekėti J. ekėti; apekėti; įekėti; išekėti; nuekėti; paekėti; perekėti; suekėti; užekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užekėti — užekėti; R žr. 1 užakėti 1: Užekėjau dirvą K. ^ Balta žemė, juoda sėkla, žąsia užekėta (raštas) PrLXVII35. ekėti; apekėti; įekėti; išekėti; nuekėti; paekėti; perekėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įekėti — žr. 1 įakėti 3: Giliai įekėta dirva Š. Dirvos tos pardžiūvusios, nėkaip negal beįekėti Vvr. | refl.: Truputį palijus, gerai dirva įsiekėjo Š. ekėti; apekėti; įekėti; išekėti; nuekėti; paekėti; perekėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įstanga — sf. (1) DŽ, įstangà (3a) BŽ585, į̃stanga (1) K 1. pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas: Neturiu įstangõs namų pastatyti Šv. Daug ką čia reiktų taisyti, bet įstangõs nėra NmŽ. Kad būtų įstangõs, žmogus galėtumi rudenį susiarti laukus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
